Didžioji geltonkarolė papūga

Didžioji geltonkarolė papūga

lot. Barnardius zonarius

Didžioji geltonkarolė papūga gyvena Australijoje. Išskyrus ekstremalias tropines ir kalnuotas vietoves, ši papūga prisitaiko prie visų sąlygų.

Tai vidutinio dydžio papūga, užauganti iki 33 cm ilgio. Vyrauja žalios spalvos plunksnos, be to, ant kaklo matoma ryški geltona juosta. Sparnuose ir uodegoje maišosi žali ir mėlyni atspalviai.

Didžiosios geltonkarolės turi platų maisto racioną, kuris susideda iš nektaro, vabzdžių, sėklų, vaisių, augalų svogūnėliais. Jos taipogi minta vaidmedžių derliumi, tad neretai fermerių yra laikomos kenkėjais.

Pirmą kartą šie paukščiai aprašyti 1805 metais anglų gamtininko Džordžo Šo (ang. George Shaw). Tai plačiauodegė papūga, šiuo metu išskiriami keturi porūšiai.

Didžiosios geltonkarolės papūgos yra aktyvios dienos metu ir gali būti aptiktos eukaliptų miškuose ar eukaliptais apaugusiose krantinėse. Šie paukščiai yra bendruomeniški ir, priklausomai nuo sąlygų, gali būti sėslūs arba klajokliai.

Dauginimosi sezonas šiaurinėje populiacijoje prasideda birželį arba liepą, o centrinėje Australijoje gyvenančios didžiosios geltonkarolės daugintis pradeda rugpjūtį, sezonas trunka iki vasario mėnesio, tačiau terminai gali kisti dėl nepalankių klimato sąlygų. Lizdus šios papūgos suka tuščiavidurių medžių kamienuose, standartiškai padedami 4-5 balti, ovalo formos, 29×23 mm dydžio kiaušiniai. Vidutiniškai išgyvena 75% jauniklių.