Pentinuotasis vėžlys
Afrikos pentinuotieji vėžliai – tai vėžlių rūšis, gyvenanti pietinėje Sacharos dykumos dalyje, šiaurinėje Afrikoje. Tai trečia pagal dydį vėžlių rūšis pasaulyje, didžiausia žemyninėje dalyje ir vienintelė vėžlių rūšis Centrochelys gentyje. Suaugęs pentinuotasis vėžlys gali siekti net 83 cm ir sverti iki 105 kg. Per pirmus keletą savo gyvenimo metų jie labai greitai auga, nuo 2-3 cm, kai išsirita, iki 15-25 cm. Šių vėžlių gyvenimo trukmė – 50-150 metų, nors gali gyventi dar ilgiau!
Pentinuotieji vėžliai yra žoliaėdžiai, daugiausiai mintantys įvairiomis žolelėmis ir augalais, turinčiais daug skaidulų ir mažai proteino. Šie vėžliai taip pat gali misti gėlėmis ir kitais augalais, įskaitant kaktusus. Jiems nerekomenduojama maitintis vaisiais.
Pentinuotieji vėžliai kilę iš Sacharos dykumos ir Sahelio regiono, kuriam vyrauja pusiau sausringos pievos, savanos, dygliuoti krūmynai – tai Burkina Faso, Čado, Eritrėjos, Etiopijos, Malio, Mauritanijos, Nigerijos, Senegalo ir Sudano kraštovaizdis. Šiose sausringose teritorijose vėžliai išsirausia urvus žemėje, kad patektų į daugiau drėgmės turinčią aplinką, ir tuose urvuose praleidžia didžiąją dalį karštų dienų. Urvai siekia net 76 cm gylį! Kai kurie vėžliai išsikasa net 3 ir daugiau metrų ilgio požemines tunelių sistemas.
Auginant šiuos vėžlius, jiems reikia sukurti malonias gyvenimo sąlygas – temperatūra turi būti ne mažesnė nei 16 °C, jiems reikia turėti patogią poilsio zoną, duoti kalcio vėžlių kiauto sveikam formavimuisi. Pentinuotieji vėžliai neturi saiko jausmo, tad dažnai persivalgo.
Pentinuotieji vėžliai dauginasi pasibaigus lietingajam sezonui, rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Patinėliai kaunasi dėl teisės užkovoti patelių širdis.
60 dienų po apvaisinimo patelės pradeda ieškoti saugios vietos lizdui. Per 5-15 dienų ji išsikasa 4-5 lizdus, kol suranda tobulą lokaciją padėti kiaušinius. Jauni vėžliukai išsirita po 90-120 dienų.