Raudonsparnė papūga

Raudonsparnė papūga

lot. Aprosmictus erythropterus

Raudonsparnės papūgos gyvena Australijos ir Naujosios Gvinėjos pievose, savanose, dirbamose žemėse bei miškingose vietovėse. Šie paukščiai dažnai pastebimi prie vandens telkinių poromis arba nedidelėmis grupelėmis.

Raudonsparnių papūgų dietą sudaro eukaliptų ir akacijų sėklos, uogos, gėlės bei vabzdžiai.

Šie paukščiai dauginasi pavasario ir vasaros metu, tačiau tikslus laikas priklauso nuo gyvenamos vietovės. Dažniausiai jie suka lizdus medžių drėvėse maždaug 11 metrų aukštyje. Standartiškai vieno sezono metu padedami 3-6 kiaušiniai, kurie yra 31 mm ilgio. Patelės juos peri, kol patinėliai ieško maisto. Išsiritę paukščiukai gyvena su tėvais maždaug 5 savaites.

Vokiečių gamtininkas Johanas Frydrichas Gmelinas (ang. Johann Friedrich Gmelin) šias papūgas aprašė 1788 metais. Lotynišaks jų vardas kilęs iš Antikinės Graikijos žodžių erythros (raudona) ir pteron (sparnas).

Raudonsparnės papūgos paprastai užauga iki 30-33 cm ilgio. Tiek patinai, tiek patelės turi ryškiai raudonus sparnus ir ryškiai žalią kūnelį. Patinėliai turi juodą sprandą ir dalį nugaros, mėlyną nugaros apačią ir geltoną uodegos viršūnėlę, oranžinį snapą ir pilnas kojas. Patelės turi gelsvai žalią kūną, o sparnai pagražinti raudonais ir rožiniais ornamentais. Taipogi lytys skiriasi tuo, jog patelės turi tamsias akis, o nugaros apačia yra šviesiai melsvos spalvos. Jaunikliai turi oranžiniai geltonus snapus ir šviesiai rudas akis. Savo spalvų gama jaunikliai yra panašesni į pateles. Brandą patinėliai pasiekia  sulaukę 2 metų amžiaus, o patelės – 1,5 metų.