Didžioji achatina

Apsaugos statusas: IUCN – LC (Least concern).
Paplitimas: Afrika.
Išvaizda: Ši sausumos sraigė ne veltui vadinama didžiąja – ji gali pasiekti 30 cm ilgį ir 30 – 38 g svorį. Suaugusių didžiųjų achatinų kriauklės turi 7 – 9 spirales, kurios yra kūgio formos, o spalvos varijuoja priklausomai nuo aplinkos: nuo rausvai rudos iki tamsios spalvos su tamsiais ar šviesiais dryžiais ar žymėmis.
Biologija: gyvena tropinio klimato zonose, kuriose yra aukšta temperatūra ir didelis drėgnumas. Sutinkamos įvairiose aplinkose: pelkėse, miškuose, dirbamuose laukuose, krūmynuose. Kaip ir dauguma kitų sraigių, taip pat turi įspūdingą prisitaikymą nepalankioms gyvenimo sąlygoms: užsikasa po žeme ir tampa neaktyvios – užminga žiemos miegu. Tokia neaktyvumo būsena gali būti net 18 mėnesių. Šios rūšies sraigės yra hermafroditės, tačiau pačios savęs apvaisinti negali. Susitikusios dvi sraigės, dažniausiai, apvaisina viena kitą.
Gyvenimo trukmė: iki 9 metų.
Mityba: augalai, vaisiai bei daržovės. Kartais gali misti kitomis sraigėmis, grybais ar gyvūninės kilmės liekanomis.