Juodauodegis prerinis šuniukas

Apsaugos statusas: IUCN – LC (Least convern)

Paplitimas: Šiaurės Amerikos stepės, ypatingai ties Amerikos – Kanados ir Amerikos – Meksikos sienomis.

Išvaizda: tai vidutinio dydžio graužikai su gerai išreikštu lytiniu dimorfizmu. Patinai užauga nuo 35 iki 41 cm ilgio, o patelės nuo 35 iki 37 cm ilgio. Svoris gali svyruoti nuo 705 g iki 1675 g. Šie gyvūnai savo didžiausią svorį pasiekia rudenį, nes kaupia maistines medžiagas prieš žiemos periodą. Juodauodegių prerijų šuniukų kailis gali būti rusvos ar rusvai rausvos spalvos su baltų plaukų priemaiša ant pilvo. Nuo kitų prerijų šuniukų rūšių skiriasi juodu uodegos galiuku, mažesniais krūminiais dantimis ir skirtingai išreikštais teritoriniais bruožais.

Biologija: gyvena dideliuose būriuose, kuriuos gali sudaryti šimtai individų. Didžiausia kolonija buvo aptikta Teksase – 65 000 km² teritorijoje buvo suskaičiuota apie 400 milijonų individų. Šeimos susidaro iš patelių (sesės, mamos bei tetos) ir vieno – dviejų patinų. Skirtingai nuo daugumos kitų prerijų šuniukų rūšių, juodauodegiai prerijų šuniukai žiemos periodu nehibernuoja. Rausia gilius urvus, kurie gali būti iškasti 5 metrų gylyje ir tęstis iki 33 metrų ilgio. Dauginasi sausio – balandžio mėnesiais, nėštumas trunka vidutiniškai 34 dienas. Gali atsivesti nuo 1 iki 8 jauniklių.

Gyvenimo trukmė: laisvėje – apie 1 metus, nelaisvėje iki 8 metų.

Mityba: 98 % raciono sudaro lapai, įvairios žolės ir šaknys. Retkarčiais minta žiogais, vikšrais ir vabalais.