Jūrų kiaulytės

Jūrų kiaulytės

Cavia porcellus

Apsaugos statusas: –

Papltitimas: Kilusios iš Pietų Amerikos ir paplitusios visame pasaulyje.

Išvaizda: pasaulyje egzistuoja 13 veislių, kurios skiriasi spalvomis, kailio struktūra. Tai beuodegiai graužikai, sveriantys nuo 0,7 iki 1,1 kg (patinai stambesni už pateles). Jūrų kiaulyčių kūnas kompaktiškas, cilindro formos, 20–26 cm ilgio. Kaip ir daugumai graužikų taip ir jūros kiaulytėms dantys auga visą gyvenimą, gali šlifuoti juos grauždami medieną. Šių gyvūnų laukiniai protėviai manoma, kad buvo rudos spalvos, tam, kad lengvai prisitaikytų prie aplinkos.

Biologija: jūrų kiaulytės kitaip dar yra vadinamos Gvinėjos paršeliais. Tai gyvūnai gyvenantys grupėse, aktyviausi anksti ryte ir vakarėjant. Dienos metu užsiima vienas kito kutinėjimu (angl. grooming), maisto ieškojimu arba aplinkos tyrinėjimu. Grupei vadovauja patinas. Patinai tampa pakankamai agresyvūs vienas kito atžvilgiu gindami pateles ir teritoriją. Jūrų kiaulytėms yra būdingi du gynybiniai mechanizmai: „sustingimo“ ir „išsilakstymo“. Pirmu atveju gyvūnai sustingsta ir nejuda, antru atveju jie išsilaksto į skirtingas puses, taip mėgindami suklaidinti plėšrūną.

Gyvenimo trukmė: 4–5 metai.

Mityba: Žolėdžiai gyvūnai: žolė ir šienas. Taip pat daržovės, vaisiai, specialiųjų pašarų granulės.

Scroll Up