Nykštukinis afrikinis ežys

Apsaugos statusas: laukiniai: IUCN – LC (Least concern)
Paplitimas: laisvėje gyvenantys ežiai labiausiai paplitę Pietų Afrikoje: Senegalas, Sudanas, Zambija.
Išvaizda: Atsipalaidavęs ežys yra ovalios formos, jo trumpos kojytės leidžia būti gerai prigludusiam prie žemės. Turi labai trumpą uodegą. Pajutęs pavojų, ežys geba sutraukti skirtingus raumenis, kurie leidžia gyvūnui susisukti į kamuoliuko formą ir atstatyti ant kūno esančius aštrius spyglius. Ramybės būsenoje spygliai guli ant gyvūno nugaros. Svoris 250–600 g, o vidutinis afrikinio ežio kūno ilgis yra 17-23 cm. Kai gyvūnas susisuka į gynybinę kamuolio formą, jo dydis panašus į didelį greipfruto vaisių. Dažniausiai pasitaikanti kūno spalva yra rusvai pilka (angl. agouti), o spygliai rudi arba pilki su šviesiai rusvais galiukais.
Biologija: Tai yra gyvūnai vienišiai. Aktyviausi naktį, kurios metu gali nubėgti keletą kilometrų. Nors tai nėra teritoriniai gyvūnai, tačiau laikosi atstumo nuo kitų savo gentainių. Užuodę neįprastą kvapą, ežiai seilių ir tų kvapų mišiniu pradeda tepti savo spyglius, siekdami užsimaskuoti. Lytinis dimorfizmas pasireiškia patelėms būnant didesnėmis už patinus. Šie ežiai dauginasi kartą arba du kartus per metus, kuomet yra palankios aplinkos sąlygos ir surandamas partneris. Paprastai dauginasi spalio – kovo mėnesiais, prasidėjus lietingam ir šiltam sezonui, kada maisto yra apstu. Nėštumas trunka 35 dienas. Jaunikliai jau iškart gimsta su spygliais padengta nugara. Mažyliai atjunkomi sulaukę 4-6 savaičių amžiaus ir iškart po to palieka savo motiną. Lytinę brandą pasiekia sulaukę 2 mėnesių amžiaus. Vidutiniškai vadoje gimsta 6 jaunikliai.
Gyvenimo trukmė: nelaisvėje 5 – 6 metai.
Mityba: Vabzdžiai, sraigės, voragyviai. Turi didelį atsparumą nuodams, gali misti gyvatėmis ir skorpionais. Kartais ėda kai kuriuos augalus ir net smulkius stuburinius gyvūnus.