
Žaliasis medžių pitonas
Apsaugos statusas: IUCN – LC (Least concern); CITES – Appendix II
Paplitimas: Australija (Kvinslandas), Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja.
Išvaizda: tai vidutinio dydžio gyvatė, užauganti iki 1,5 – 2,2 metrų ilgio ir galinti sverti apie 1,5 kg. Šis pitonas puikiai prisitaikęs gyventi medžiuose ir yra ryškiai žalios spalvos, su šiek tiek baltų dėmelių. Santykinai laibas kūnas ir labai ilga uodega. Beveik 15% šio pitono ilgio sudaro uodega. Galva – neproporcingai didelė. Pamatyti šią gyvatę laisvėje labai sunku – tai tikras maskuotės meistras. Kaip ir daugumos gyvačių rūšių, taip ir šių pitonų patelės yra didesnės ir stambesnės už patinus.
Biologija: šie pitonai beveik visą savo gyvenimą praleidžia medžiuose: medžioja, maitinasi, netgi geria ant medžių lapų susikaupusią rasą. Žalieji medžių pitonai medžioja medžiuose, laukdami savo aukų – paukščių. Pitono dantys 2 – 2,5 cm dydžio, tad gyvatė lengvai išlaiko stipriai spurdantį paukštį. Pitonai skiriasi nuo smauglių tuo, kad visos jų rūšys deda kiaušinius ir įprastai patelės juos saugo apsivijusios savo kūnu. Taip pat, snukio srityje, pitonai turi labai gerai išvystytas šilumai jautrias duobutes.
Gyvenimo trukmė: laisvėje: 15 – 19 metų, nelaisvėje: iki 21 metų.
Mityba: pagrindinis maistas – paukščiai, rečiau – driežai ar graužikai.