Žvaigždinis vėžlys

Apsaugos statusas: IUCN – VU (Vulnerable); CITES – Appendix II
Paplitimas: Indija ir Šri Lanka.
Išvaizda: išskirtinis šių vvėžlių bruožas- ant kiauto esantys, piramides primenantys, iškilimai. Kiekvienas iškilimas turi geltonos spalvos vidurį ir linijas iš šonų, kurių raštas suformuoja piešinį, panašų į žvaigždes. Pagrindinė kiauto spalva gali būti nuo rudos iki juodos spalvos. Patelės paprastai būna didesnės už patinus – patelių dydis nuo 25 iki 30 cm, o patinų nuo 15 iki 20 cm. Svoris 0,4 – 2 kilogramai.
Biologija: dauginasi lietinguoju sezonu, birželio – lapkričio mėnesiais. Patelė iškasa duobę, į kurią sudeda kiaušinius, o po to juos užkasa ir sulygina žemę. Padeda nuo 1 iki 10 kiaušinių. Žvaigždiniai vėžliai deda kiaušinius, kurių lukštas yra ganėtinai trapus ir akytas. Kiaušinių forma yra ovali, tačiau kartais gali būti ir apvali, primenanti stalo teniso kamuoliuką. Pastebėta, kad iš kiaušinių išsirita daugiau patinėlių, kai inkubacinė temperatūra yra kiek žemesnė, o daugiau patelių, kai temperatūra kiek aukštesnė. Vėžliukų išsiritimo laikas gali būti nuo 47 iki 180 dienų. Tik ką išsiritę vėžliukai neturi žvaigždinių žymių ant kiauto.
Gyvenimo trukmė: Laisvėje 35 – 80 m.
Mityba: Minta žole, lapais, vaisiais ir gėlėmis, nedidelę raciono dalį sudaro vabzdžiai ar dvėseliena.