Apie Mus
Sveiki atvykę į Zoopark – vienintelį uždarą zoologijos sodą Vilniuje!
Čia gyvena daugiau nei 60 skirtingų gyvūnų rūšių iš viso pasaulio.
Zoopark – vieta, kur smalsūs vaikai ir suaugusieji gali pažinti, stebėti ir atrasti gyvūnų pasaulio įvairovę iš arti.
Kviečiame švęsti gimtadienius, dalyvauti ekskursijose, stovyklose ar būreliuose. Kiekvienas apsilankymas – naujas pasaulio atradimas!
Susipažink su mūsų gyvūnais
Otters hold hands while sleeping, so they don't float away from each other.
(Claudia Boticario, 1ºC)
.jpg "Vilnius 6")
This spider does not make a web to catch its prey, but hides in flowers and pounces when something tasty comes by.
(Antonio Sánchez, 1ºC)
Mažiausia pasaulyje beždžionė - sveria vos apie 100 gramų! Pagrindinis jų maistas yra medžių sula ir sakai, kuriuos išgauna dantimis gręždamos skylutes kamienuose.
Nykštukinė marmozetė (Cebuella pygmaea)
Atpažįstamos iš balto kalio kuokštelių ant ausų. Gyvena grupėmis, bendrauja šūksniais, švilpimu, išraiškingomis veido mimikomis, kūno pozomis bei kvapais.
Paprastoji marmozetė (Callithrix jacchus)
Viena rečiausių primatų rūšių pasaulyje - laisvėje likę vos 2000 individų. Protingos ir socialios beždžionės, kurios turi griežtą grupės hierarchiją ir netgi savo kalbos gramatiką.
Perukinė tamarina (Saguinus oedipus)
Gyvena drėgnuose tropikų miškuose, didžiąją dalį gyvenimo praleidžia medžių lajose. Labai vikriai šokinėja tarp šakų ir geba nusileisti ant žemės net iš 20 m aukščio!
Raudonrankė tamarina (Saguinus midas)
Nykstanti rūšis. Gamtoje išlikę mažiau nei 5% jų natūralių buveinių. Turi ilgas galūnes ir aštrius nagus, geba laipioti medžiais tiek aukštyn, tiek žemyn galva. Kas savaitę įsikuria vis naujoje drevėje, kur ilsisi.
Auksagalvė liūtbeždžionė (Leontopithecus chrysomelas)
Endeminė rūšis - aptinkama tik Madagaskare. Lemūro uodega yra ilgesnė už jo kūną ir turi po 13 juodų ir baltų juostelių. Gyvena šeimomis, kurias valdo alfa patelė.
Katinis lemūras (Lemur catta)
Labai smulkus naktinis primatas, jo didelės akys ir ausys prisitaikiusios gerai matyti ir girdėti tamsoje. Gali nušokti 12 kartų didesnį atstumą nei jis pats.
Senegalinis galagas (Galago senegalensis)
Tai ne voverė, o sterblinis žvėrelis. Aktyvus nakties metu, dieną miega drevėse. Tarp galūnių turi odos klostes, kurių dėka gali sklęsti nuo medžio iki medžio atstumus iki 50 metrų.
Nykštukinė voverinė skraiduolė (Petaurus breviceps)
Surikatos yra smulkios, bet aršios - gali susimedžioti nuodingas gyvates ir skorpionus. Gyvena šeimomis, kuriose pasidalina pareigomis: sargas, auklė, medžiotojas, urvų rausėjas.
Surikata (Suricata suricatta)
Šarvuočiai yra vieninteliai žinduoliai, turintys kietą kiautą. O trijuostis šarvuotis yra vienintelis iš jų, galintis susisukti į uždarą kamuoliuką.
Rutulinis šarvuotis (Tolypeutes matacus)
Tukano didžiulis snapas yra tuščiaviduris ir porėtas, todėl yra itin lengvas. Ilgas snapas padeda pasiekti kabančius vaisius bei padeda reguliuoti kūno temperatūrą.
Arielis (Ramphastos vitellinus)
Patinai yra pasipuošę raudona skiautere ir blizgiomis mėlynai žalsvomis plunksnomis, o patelės yra žalios su rudais sparnais. Poros visada vaikštinėja kartu, kontaktą palaiko tyliai švilpaudami.
Kuoduotoji kurapka (Rollulus rouloul)
Trečia didžiausia sausumos vėžlių rūšis pasaulyje. Suaugęs individas gali sverti apie 100 kg. Ilgaamžis - gali sulaukti 100 ir daugiau metų.
Pentinuotasis vėžlys (Centrochelys sulcata)
Plėšrus gėlavandenis vėžlys. Išskirtinis jo bruožas – lygus ir minkštas karapaksas. Vandenyje vėžlys greitas ir manevringas, o dėl lengvai pažeidžiamo kiauto į krantą išlipa retai.
Kinijos minkštašarvis vėžlys (Pelodiscus sinensis)
Beveik visą gyvenimą praleidžia medžiuose: medžioja, ilsisi, geria ant lapų susikaupusią rasą. Žalia spalva padeda užsimaskuoti medžių lajoje ir nepastebėtam pačiupti auką.
Žaliasis medžių pitonas (Morelia viridis)
Chameleonai keičia spalvą ne tam, kad susilietų su aplinka. Driežo spalvos kinta priklausomai nuo jo savijautos, pavyzdžiui, ryškesnis tampa kai yra agresyvus, o tamsesnis - kai jaučiasi prastai. Spalvų keitimas padeda bendrauti su gentainiais ir reguliuoti savo kūno temperatūrą.
Jemeninis chameleonas (Chamaeleo calyptratus)
Australijos dykumų driežas. Gindamas savo teritoriją ar gąsdindamas plėšrūnus purto galvą, išpučia pagurklį, kuris akimirksniu patamsėja, ir pašiaušia ant kūno esančius spyglius. Turi trečią akį viršugalvyje, kuria pajunta iš viršaus artėjančias grėsmes.
Barzdotoji agama (Pogona vitticeps)
Labai mažos, vos kelių centimetrų dydžio atogrąžų miškų varlės. Ryškios spalvos įspėja plėšrūnus nesiartinti - jos per savo odą išskiria toksišką sekretą. Seniau indėnai šias varles naudodavo strėlių antgaliams užnuodyti.
Geltongalvė (kamaninė) medlaipė (Dendrobates leucomelas)
Gėlavandenė žuvis, prisitaikiusi gyventi upių dugne, kur naktį medžioja bestuburius. Ant uodegos turi harpūną primenantį nuodingą dyglį, kurį naudoja apsiginti nuo plėšrūnų.
Upinis dygliauodegis (Potamotrygon leopoldi)
Nykstanti rūšis, aptinkama tik vienoje virtoje Žemėje - miško rezervate Indijoje. Gyvena medžių drevėse. Išsiskiria savo ryškiai mėlyna spalva. Turi stiprius nuodus.
Mėlynasis raštuotasis paukštėda (Poecilotheria metallica)
Nedidelis nenuodingas žaltys, kukurūziniu pramintas dėl margo žvynų rašto ant pilvo, kuris primena kukurūzų grūdelius. Pasižymi spalvų įvairove - gali būti rusvi, gelsvi, oranžiniai ir raudoni.
Kukurūzinis žaltys (Pantherophis guttatus)
Ryškiaspalvė, vienišė gyvatė, aktyvi sutemus. Nuodų neturi, bet savo išvaizda imituoja nuodingą koralinę gyvatę - tai padeda atbaidyti plėšrūnus.
Pieninė gyvatė (Lampropeltis polyzona)
Socialios papūgos, laikosi porose ir būriuose, kartu ieško maisto: vaisių ir sėklų. Pasirenka partnerį visam gyvenimui. Ilgaamžės - gali sulaukti 50 ir daugiau metų.
Mėlynkaktė amazonė (Amazona aestiva)
Itin aktyvios, socialios ir triukšmingos papūgos, dažnai skraido poromis arba būriais nuo kelių dešimčių iki šimtų paukščių. Turi specializuotą šepetėlio formos liežuvį, kuriuo renka nektarą ir žiedadulkes.
Molukinė loriketė (Trichoglossus moluccanus)
Vaisėdis, turi gerai išvystytą uoslę, kurios dėka suranda prinokusius vaisius. Didelės akys gerai mato ir dieną, ir naktį. Orientacijai naudoja ir echolokaciją. Gyvena urvuose tūkstantinėmis kolonijomis.
Egiptinis skraidantysis šuo (Rousettus aegyptiacus)
Stambi dugno žuvis, minta bestuburiais. Labai vertinama dėl ikrų. Lėtai bręsta ir retai dauginasi, todėl sparčiai nyksta dėl perteklinės žvejybos ir buveinių naikinimo.
Rusinis eršketas (Acipenser gueldenstaedtii)
Ryškiaspalvė, bet sunkiai pastebima - aktyvi naktį, o dieną slepiasi po drėgnais akmenimis ir rąstais. Jos oda yra nusėta nuodus išskiriančiomis liaukomis.
Ugninė salamandra (Salamandra salamandra terrestris)
Smalsu, ką jie valgo, kur gyvena ir kuo išsiskiria?
Susipažink su mūsų gyvūnais
Otters hold hands while sleeping, so they don't float away from each other.
(Claudia Boticario, 1ºC)
This spider does not make a web to catch its prey, but hides in flowers and pounces when something tasty comes by.
(Antonio Sánchez, 1ºC)
Mažiausia pasaulyje beždžionė - sveria vos apie 100 gramų! Pagrindinis jų maistas yra medžių sula ir sakai, kuriuos išgauna dantimis gręždamos skylutes kamienuose.
Nykštukinė marmozetė (Cebuella pygmaea)
Atpažįstamos iš balto kalio kuokštelių ant ausų. Gyvena grupėmis, bendrauja šūksniais, švilpimu, išraiškingomis veido mimikomis, kūno pozomis bei kvapais.
Paprastoji marmozetė (Callithrix jacchus)
Viena rečiausių primatų rūšių pasaulyje - laisvėje likę vos 2000 individų. Protingos ir socialios beždžionės, kurios turi griežtą grupės hierarchiją ir netgi savo kalbos gramatiką.
Perukinė tamarina (Saguinus oedipus)
Gyvena drėgnuose tropikų miškuose, didžiąją dalį gyvenimo praleidžia medžių lajose. Labai vikriai šokinėja tarp šakų ir geba nusileisti ant žemės net iš 20 m aukščio!
Raudonrankė tamarina (Saguinus midas)
Nykstanti rūšis. Gamtoje išlikę mažiau nei 5% jų natūralių buveinių. Turi ilgas galūnes ir aštrius nagus, geba laipioti medžiais tiek aukštyn, tiek žemyn galva. Kas savaitę įsikuria vis naujoje drevėje, kur ilsisi.
Auksagalvė liūtbeždžionė (Leontopithecus chrysomelas)
Endeminė rūšis - aptinkama tik Madagaskare. Lemūro uodega yra ilgesnė už jo kūną ir turi po 13 juodų ir baltų juostelių. Gyvena šeimomis, kurias valdo alfa patelė.
Katinis lemūras (Lemur catta)
Labai smulkus naktinis primatas, jo didelės akys ir ausys prisitaikiusios gerai matyti ir girdėti tamsoje. Gali nušokti 12 kartų didesnį atstumą nei jis pats.
Senegalinis galagas (Galago senegalensis)
Tai ne voverė, o sterblinis žvėrelis. Aktyvus nakties metu, dieną miega drevėse. Tarp galūnių turi odos klostes, kurių dėka gali sklęsti nuo medžio iki medžio atstumus iki 50 metrų.
Nykštukinė voverinė skraiduolė (Petaurus breviceps)
Surikatos yra smulkios, bet aršios - gali susimedžioti nuodingas gyvates ir skorpionus. Gyvena šeimomis, kuriose pasidalina pareigomis: sargas, auklė, medžiotojas, urvų rausėjas.
Surikata (Suricata suricatta)
Šarvuočiai yra vieninteliai žinduoliai, turintys kietą kiautą. O trijuostis šarvuotis yra vienintelis iš jų, galintis susisukti į uždarą kamuoliuką.
Rutulinis šarvuotis (Tolypeutes matacus)
Šarvuočiai yra vieninteliai žinduoliai, turintys kietą kiautą. O trijuostis šarvuotis yra vienintelis iš jų, galintis susisukti į uždarą kamuoliuką.
Rutulinis šarvuotis (Tolypeutes matacus)
Tukano didžiulis snapas yra tuščiaviduris ir porėtas, todėl yra itin lengvas. Ilgas snapas padeda pasiekti kabančius vaisius bei padeda reguliuoti kūno temperatūrą.
Arielis (Ramphastos vitellinus)
Patinai yra pasipuošę raudona skiautere ir blizgiomis mėlynai žalsvomis plunksnomis, o patelės yra žalios su rudais sparnais. Poros visada vaikštinėja kartu, kontaktą palaiko tyliai švilpaudami.
Kuoduotoji kurapka (Rollulus rouloul)
Trečia didžiausia sausumos vėžlių rūšis pasaulyje. Suaugęs individas gali sverti apie 100 kg. Ilgaamžis - gali sulaukti 100 ir daugiau metų.
Pentinuotasis vėžlys (Centrochelys sulcata)
Plėšrus gėlavandenis vėžlys. Išskirtinis jo bruožas – lygus ir minkštas karapaksas. Vandenyje vėžlys greitas ir manevringas, o dėl lengvai pažeidžiamo kiauto į krantą išlipa retai.
Kinijos minkštašarvis vėžlys (Pelodiscus sinensis)
Beveik visą gyvenimą praleidžia medžiuose: medžioja, ilsisi, geria ant lapų susikaupusią rasą. Žalia spalva padeda užsimaskuoti medžių lajoje ir nepastebėtam pačiupti auką.
Žaliasis medžių pitonas (Morelia viridis)
Chameleonai keičia spalvą ne tam, kad susilietų su aplinka. Driežo spalvos kinta priklausomai nuo jo savijautos, pavyzdžiui, ryškesnis tampa kai yra agresyvus, o tamsesnis - kai jaučiasi prastai. Spalvų keitimas padeda bendrauti su gentainiais ir reguliuoti savo kūno temperatūrą.
Jemeninis chameleonas (Chamaeleo calyptratus)
Australijos dykumų driežas. Gindamas savo teritoriją ar gąsdindamas plėšrūnus purto galvą, išpučia pagurklį, kuris akimirksniu patamsėja, ir pašiaušia ant kūno esančius spyglius. Turi trečią akį viršugalvyje, kuria pajunta iš viršaus artėjančias grėsmes.
Barzdotoji agama (Pogona vitticeps)
Labai mažos, vos kelių centimetrų dydžio atogrąžų miškų varlės. Ryškios spalvos įspėja plėšrūnus nesiartinti - jos per savo odą išskiria toksišką sekretą. Seniau indėnai šias varles naudodavo strėlių antgaliams užnuodyti.
Geltongalvė (kamaninė) medlaipė (Dendrobates leucomelas)
Gėlavandenė žuvis, prisitaikiusi gyventi upių dugne, kur naktį medžioja bestuburius. Ant uodegos turi harpūną primenantį nuodingą dyglį, kurį naudoja apsiginti nuo plėšrūnų.
Upinis dygliauodegis (Potamotrygon leopoldi)
Nykstanti rūšis, aptinkama tik vienoje virtoje Žemėje - miško rezervate Indijoje. Gyvena medžių drevėse. Išsiskiria savo ryškiai mėlyna spalva. Turi stiprius nuodus.
Mėlynasis raštuotasis paukštėda (Poecilotheria metallica)
Nedidelis nenuodingas žaltys, kukurūziniu pramintas dėl margo žvynų rašto ant pilvo, kuris primena kukurūzų grūdelius. Pasižymi spalvų įvairove - gali būti rusvi, gelsvi, oranžiniai ir raudoni.
Kukurūzinis žaltys (Pantherophis guttatus)
Ryškiaspalvė, vienišė gyvatė, aktyvi sutemus. Nuodų neturi, bet savo išvaizda imituoja nuodingą koralinę gyvatę - tai padeda atbaidyti plėšrūnus.
Pieninė gyvatė (Lampropeltis polyzona)
Socialios papūgos, laikosi porose ir būriuose, kartu ieško maisto: vaisių ir sėklų. Pasirenka partnerį visam gyvenimui. Ilgaamžės - gali sulaukti 50 ir daugiau metų.
Mėlynkaktė amazonė (Amazona aestiva)
Itin aktyvios, socialios ir triukšmingos papūgos, dažnai skraido poromis arba būriais nuo kelių dešimčių iki šimtų paukščių. Turi specializuotą šepetėlio formos liežuvį, kuriuo renka nektarą ir žiedadulkes.
Molukinė loriketė (Trichoglossus moluccanus)
Vaisėdis, turi gerai išvystytą uoslę, kurios dėka suranda prinokusius vaisius. Didelės akys gerai mato ir dieną, ir naktį. Orientacijai naudoja ir echolokaciją. Gyvena urvuose tūkstantinėmis kolonijomis.
Egiptinis skraidantysis šuo (Rousettus aegyptiacus)
Stambi dugno žuvis, minta bestuburiais. Labai vertinama dėl ikrų. Lėtai bręsta ir retai dauginasi, todėl sparčiai nyksta dėl perteklinės žvejybos ir buveinių naikinimo.
Rusinis eršketas (Acipenser gueldenstaedtii)
Ryškiaspalvė, bet sunkiai pastebima - aktyvi naktį, o dieną slepiasi po drėgnais akmenimis ir rąstais. Jos oda yra nusėta nuodus išskiriančiomis liaukomis.
Ugninė salamandra (Salamandra salamandra terrestris)
Smalsu, ką jie valgo, kur gyvena ir kuo išsiskiria?
NAUJIENOS
PARTNERIAI
